Pagalbai sau

Terapiniai įrankiai

 

 

Čia rasite medžiagos, kuri padės labiau pažinti save ir kitus

Vengiantis asmenybės tipas 

Pagrindinis įsitikinimas “man gali skaudėti”, pagrindinė strategija – vengimas. 

Per daug pasireiškia socialinis pažeidžiamumas, vengimas, susivaržymas, – per mažai – teigiamas savęs vertinimas, visuomeniškumas. Dažniausiai pastebimi kertiniai įsitikinimai:

  • “Aš socialiai nepritampu, esu nepageidaujamas kolektyve, bijau darbo, veiklos”;
  • “Jei žmonės pažintų mane iš arčiau – jie mane atstumtų”;
  • “Turiu vengti situacijų, kurios atkreiptų į mane dėmesį”;
  • “Negaliu pasirodyti kvailai prieš kitus”;
  • “Kiti mane kritikuos, nepripažins, atstums”. 

Esminiai ypatumai yra nerimavimas ir vengimas, pastovus būkštavimo, kad atsitiks kažkas blogo ir įtampos jausmas. Didelis nepasitikėjimas savimi, žemas savęs vertinimas, tvirtai tikima, kad esu blogesnis už kitus. Sunku užmegzti ir palaikyti tarpasmeninius santykius, nes bijoma būti atstumtam ar sukritikuotam. Iracionaliai siekiama garantijų, kad esi mėgstamas ir nebūsi atstumtas. Kai tokių garantijų nėra, vengiama veiklų, kuriuose svarbūs santykiai. Kartais dėl poreikio jaustis fiziškai saugiu iš viso gana smarkiai ribojamas gyvenimo būdas. Išoriškai gali atrodyti panašus į šizoidinį psichotipą, tačiau uždarumą lemia ne žemas poreikis bendrauti, o baimė ir nerimas, kad būsiu atstumtas. 

Tai vienas iš dažniausiais pasitaikančių psichotipų ir yra būdingas apie 9 proc. populicijos. Dažnai lydima depresija ar socialinė fobija. Ypatumus lemia išmoktas vaiko nesaugumas, sutrikęs, nestabilus prieraišumo stilius. 

Lyginant su kitais psichotipais, gydymo prognozės yra geros. Efektyvios įvairios elgesio terapijos, nukreiptos į nerimo mažinimą, socialinių įgūdžių ugdymą. 

Knygos:

– Jeffers S. “Bijok, bet vistiek daryk. Kaip baimę, neryžtingumą ir pyktį paversti į galią, veiklumą ir meilę”. 

– Woititz Janet Gerringer “Artumo siekis. Sunkumai santykiuose, kuriuos patiria suaugę alkoholikų vaikai”.

– Gibson L. “Suaugę emociškai nebrandžių tėvų vaikai. Kaip pagyti nuo žaizdų, kurias paliko emociškai tolimi, atstumiantys ar į save įsitraukė tėvai”. 

– Peterson Tanya J. “101 būdas suvaldyti nerimą ir depresiją. Pratimai, padedantys nusiraminti ir atsikratyti baimių, fobijų , panikos priepuolių, išgąsčio, vangumo”. 

– Wasmund S. „Kaip susitvarkyti savo š. Paprastas vadovas kaip leisti sau gyventi“.

– Mcbridge K. „Ar tikrai esu nevykėlė? Knyga apie narcizes motinas ir kaip padėti jų aukoms“.

Priklausomo psichotipo asmenybė

Pagrindinis įsitikinimas “aš bejėgis”, pagrindinė strategija – prisirišimas. Per daug pasireiškia pagalbos ieškojimas, nesavarankiškumas, per mažai – pasitikėjimas savimi, lankstumas, manevringumas. Stebimi kertiniai įsitikinimai:

  • “Manęs niekas nemyli ir aš visada būsiu nelaimingas”. 
  • “Pats blogiausias dalykas – būti paliktam”. 
  • “Vienas aš tapsiu bejėgis”. 
  • ” Aš turiu nuolat palaikyti kontaktą su kitais, kurie man padeda”. 
  • “Aš esu vienas tol – kol nesu su su stipresniu kitu žmogumi”. 

Priklausomo tipo žmonės jaučiasi stipriai bejėgiški ir perleidžia visą atsakomybę už savo gyvenimą kitiems žmonėms. Šie žmonės jaučia diskomfortą kai reikia pabūti vieniems ir bijo, kad nesugebės savimi pasirūpinti. Be kitų pagalbos negali priimti net ir elementarių sprendimų, skatina, kad kiti žmonės už juos nuspręstų. Pergyvena, kad gali būti palikti ir netekti globos. Dėl to yra pasirengę atsisakyti savo pačių poreikių, kad tik įtiktų kitam, nuo kurio yra priklausomas. Atsisakoma kelti net ir tikrai pagrįstus  reikalavimus, nubrėžti ribas. 

Priklausomo psichotipas susijęs su hiperglobojančiais arba perdėm autoritariškais tėvais, kurie neleidžia vaikui išugdyti savo paties vertės ir veiksmingumo jausmo. Taip pat susiję su nesaugiu prieraišumu vaikystėje. 

Gydymas sudėtingas, net ir terapijoje yra polinkis prisirišti, tapti priklausomais nuo psichoterapeuto, reikia pastangų, kad jie prisiimtų atsakomybę už terapijos eigą. Terapijoje mokoma klientą savarankiškai priimti sprendimus. Dažniausiai tokios terapijos būna ilgos. 

Knygos:

– Forward S. , Buck C. “Meilė kaip apsėdimas. Kai per sunku paleisti”. 

– Schaefer B. “Was tai – meilė ar priklausomybė? “.

– Schultz M. L., Hay L. ” Išgydyk savo mintis”. 

– Forward S. , Buck C. ” Pinigų demonai. Neleiskite jiems kenkti jūsų santykiams ir gyvenimui”.

– Norwood R. “Moterys, kurios myli per stipriai”. 

– Bergman W. “Priklausomybė duo kompiuterio. Kuo vaikus taip traukia modernios informacijos priemonės”. 

 

 

Pasyviai – agresyvus psichotipas

Pagrindinis įsitikinimas – “gali būti, kad mane kontroliuoja”, elgesio strategija – pasipriešinimas. Per daug pasireiškia autonomiškumas, pasipriešinimas, pasyvumas ir sabotažas, per mažai – intymumas, aktyvumas, užsispyrimas, bendradarbiavimas. Stebimi įsitikinimai:

  • ” Būti kontroliuojamam yra nepkakeliama”.
  • “Aš turiu elgtis taip, kaip aš noriu”. 
  • “Aš nusipelnau pritarimo dėl to, kad aš viską taip darau”. 
  • “Man reikia autoriteto, kad kuris mane palaikytų ir maitintų energija”.
  • “Jei aš laikysiuosi taisyklių, aš prarasiu savo veiksmų laisvę”.       

Šio psichotipo žmonės save priima taip, kad jiems užtenka savęs pačio, yra jautrūs kitų “įsibrovimams”. Labai dažnai yra vidiniame konflikte tarp jų poreikio prisirišti ir baimės būti užvaldytiems. Kitus, ypač autoritetingus žmonės, mato kaip reikalaujančius, kontroliuojančius, įsibrovėliškus ir dominuojančius, tuo pačiu metu gali ir nori priimti pritarimą, priėmimą ir rūpinimąsi. Pagrindinės baimės ir grėsmės sukasi tarp autonomijos suvaržymo ir pritarimo praradimo. 

Pagrindinė strategija – stiprinti savo autonomiją oponuojant autoritetams ir tuo pačiu metu apsimestinai stengiantis jiems įtikti. Stebimas slaptas pasipriešinimas. Taisyklių nesilaikymą jei priima kaip save saugantį elgesį. Kita vertus, jie stengiasi įtikti autoritetams ir vengia viešo konkuravimo, todėl pasirenka slapto pasipriešinimo taktiką.

Pagrindinis afektas – neišreikštas pyktis, kuris kyla dėl pasipriešinimo autoritetų sukurtoms taisyklėms. Šis afektas yra sąmoningas ir konkuruoja su nerimu prarasti autoritetų paramą ir pritarimą.

Terapijoje stengiamasi atpažinti užsloptintą pyktį, saugiai išveikti, mokytis konstruktyviai išreikšti savo poreikius, leisti sau supykti.

Knygos:

  • Chemalay S. „Pyktis jai tinka“.
  • Hall J. „Narcizas tavo gyvenime. Kaip atpažinti jo elgesio modelius ir iš jų išsilaisvinti“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Paranoidinis psichotipas

Pagrindinis įsitikinimas -” žmonės pavojingi”, pagrindinė elgesio strategija – kariavimas. Per daug pasireiškia nepasitikėjimas, įtarumas, per  mažai – ramumas, pasitikėjimas, priėmimas. Stebimi kertiniai įsitikinimai:

  • “Žmonės manimi pasinaudos, jeigu aš jiems sudarysiu galimybę”
  • “Žmonės stengsis manimi manipuliuoti, jei tik galės”.
  • “Visą laiką turiu būti sargyboje”. 
  • “Jeigu žmonės elgiasi su manimi draugiškai, greičiausiai jie siekia savanaudiškų tikslų”.
  • “Kiti žmonės sąmoningai siekia pažeminti mane”. 

Paranoidiniam psichoptipui būdingas perdėtas jautrumas nesėkmėms ir trukdymams bei polinkis įvykius aiškinti nerealiomis, paslėptomis priežastimis. Būdingas padidėjęs įtarumas ir grėsmės jausmas. Tokie žmonės jaučiaisi svarbiais, yra karingi, pavydūs, atkakliai gina savo teises, gali būti priešiški, agresyvūs, gali rinkti informaciją, sekti artimuosius, slėpti informaciją, siekti slapto keršto. 

Bendravime paranojikai kaltinantys kitus dėl klastos, šalti ir susivaržę, menkai pažįsta žmones, pažeidžiami, bijo grėsmingų kitų, įsiteikia, kai bijo.  Tolimesniame bendravime neatsipalaiduoja (tik išgėrę), neišreiškia pozityvių jausmų, nerodo silpnuo ir jį niekina, gina silpnuosius, pririša ir kankina partnerį, hiperseksualūs. Socialiniame gyvenime perfekcionistiški ir sėkmingi, mėgsta būti politikoje ir valdžioje, mėgsta kovą su valžia, nekomandiški, dirba vieni. Gali save realizuoti dirbant detektyvais, vidaus reikaluose, teisės sistemoje. 

Paranojiniai žmonės mano, kad jų kančios priežastys yra už jų ribų, paranojinę poziciją lemia baimės ir gėdos derinys. Yra baimė subyrėti, būti sunaikintu, išnykti iš žemės paviršiaus. Savo energiją skiria pastangoms sužlugdyti kėslus tų, kurie, jų nuomone, siekia juos sugėdinti arba pažeminti, bijo kitų žmonių piktavališkumo.  Susitelkia paprastai ties numanomais kitų žmonių motyvais, o ne ties savo vidiniais procesais ir gali būti kliūtis terapiniame procese. Pagrindinę savasties reprezentacijų prieštarą sudaro bejėgis, pažemintas, niekinamas savasties vaizdas ir visagalis, teisuoliškas, triumfuojantis savivaizdis. Vyksta vidinė įtampa tarp šių dviejų savivaizdžių. 

Su paranoidinio psichotipo klientais sunku sukurti gilų terapinį ryšį. Žmogus paprastai yra nekritiškas savo įtarumui, pagalbos dažniausiai kreipiamasi dėl kitų problemų – nuotaikos sutrikimų, krizių, sunkumo kurti santykius, patologinio pavydo. Labiausiai tinka kognityvinė terapija, kuri padeda atpažinti klaidingus kognityvinius įsitikinimus. 

Knygos:

– Young J. , Klosko S. “Ištrūk iš spąstų. Kaip atsikratyti neigiamų įpročių, džiaugtis santykiais ir gyvenimu”. 

Susisiekite

Švitrigailos g. 7, Vilnius
+370 616 40877
[email protected]